...ir jie gyveno ilgai ir laimingai

Kada supranti, jog iš tiesų jau esi suaugusi?
Turiu liūdnoką šiam klausymui atsakymą:

Kai princai iš vaikystės filmų jau nugyveno savo “ilgai ir laimingai”








Muzika prisiminimui: cia ir cia ir cia

//D.S.

Ben: No. It's a time machine

Kai mokiausi universitete kaip tik pasirodė serialas ”Felicity”. Esu išžiūrėjusi kiekvieną seriją po keletą kartų. Ir net dabar, kai mokslai seniai pabaigti, jaučiu didžiulę nostalgiją šitam serialui ir nepraleidžiu jo kartojimų. Kai tik pažiūrėdavau seriją, taip ir atsirasdavo motyvacija mokytis (ypač jei rodė Felicity draugę Elena, kuri mokėsi baisiai daug ir stropiai). Dar man labai patiko pati nuotaika ir tai, jog visi atrodė kaip iš kavos ir šokolado plaukę- kiekviename epizode vyravo rudi niuansai. Na o scena iš epizodo ”Aretha Theory” , kai Ben atsiprašo Felicity ir surengia jai privatų kino seansą ant namo stogo yra ,ko gero, viena iš pačių gražiausių ir romantiškiausių scenų.
Kai serialas buvo rodomas pirmą kartą, šiai scenai buvo panaudota Sarah McLachlan daina ”Ice Cream”, bet dėl teisinių dalykų kartojimuose ir DVD muzika teko pakeisti Heather Nova daina ”Like Lovers Do”

Istrauka is "Aretha Theory": cia

//D.S.

Elžbieta I

Man patinka istorijos apie karalienes. Shekhar Kapur filmas ”Elžbieta” yra vienas mano mylimiausių (tęsinys ”Elizabeth- The Golden Age” irgi beprotiškai gražus). Dramatiškos spalvos, įdomūs rakursai ir kone kiekvienas kadras- lyg paveikslas su tobula kompozicija.









//Didžioji sesė

Neiprastai grazus priemiestinis nerimas

Siandien paziurejau filma "Revolutionary Road" - pasakojima apie vienos poros 1955uju metu vasara. Recenzijos nerasysiu (bet pasakysiu, jog Yates knyga ir viena geriausiu kada nors mano skaitytu), bet ispesiu, jog tai nera joks "feel good movie", taciau i aki (ir sirdi) ikrito neiprastai gazi scenografija ir melancholiska nuotaika.

//Didzioji sese