Kai vėl būsim Kopenhagoj,

Būtinai nueisim i Royal Cafe. Ar ne?

Kaip hercogienė

Vakar pakviečiau 10 žmonių "afternoon tea". Tradicija gerti "afternoon tea" atėjo iš Anglijos. Tradicijos autorė - hercogienė Bedford. Anais laikais (XIX amžiuje) buvo valgomi labai sotūs pusryčiai, o vakarienė būdavo pateikiama aštuntą valandą, tad žmonės būdavo labai alkani, todėl tradicija užplikyti arbatinuką ir užkandžiauti mažais trikampiais sumuštinukais ir keksiukais, prigijo greitai.

Kai darbo reikalais pirmą kartą atsidūriau Anglijoje, paklausiau kolegų kada gersime afternoon tea, tai jie nusušypsojo ir pasakė, jog tos tradicijos retas laikosi namuose, bet jei labai norisi galima užkąsti geresniuose viešbučiuose ir pan.


Kadangi buvo proga pakviesti draugus pas save, sugalvojau, jog paruošiu būtent afternoon tea. Vaišinau svečius jarbata ir kava, sumuštinukais su lašiša, kiaušiniais, agurkais. Po to iškepiau dviejų rūšių scones, kuriuos valgėm su sviestu, "Philadelphia" sūriu, džemais ir lemon curd. Dar padariau keksiukų ir pyragą su baltu ir pieniniu šokoladu.



Išgėrėm kokius keturis arbatinukus arbatos ir tris kavos. Dar juokavom: dabar taip darysim kiekvieną sekmadienį.

Būtų labai jau gražu.

Trys karaliai...

Kai lauke apie minus 10, sniegas girgžda tarsi per standžiai iškrakmolinta patalynė,

o iš namų nosį iškiša tik ”laukiniai” žvėrys,

mes švenčiam trijų karalių dieną skaitydami knygas ir valgydami keksiukus su citrininiu kremu.

Specialiai tau, sesut, akims paganyti (ir man)

Nuotraukos is cia

Ir, suprantama, tinkamas muzikinis takelis: daina 1, daina 2, daina 3, daina 4

Kalėdos ir naujieji mūsų namuose

Karališkos dovanos iš Danijos

Šiandien gavau siuntinį iš Danijos. Iš Odenses- Anderseno miesto. Labai gražioje dėžutėje radau dvi čiuožėjas ledu- kalėdiniai papuošalai iš Royal Copenhagen.


Tam kas atsiuntė- ačiū. Labai jau smagu kasmet iš Danijos gauti ką nors gražaus Kalėdoms.
Ta proga klausomės skandinaviškos kalėdines muzikos- Sissel Kyrkjebo ”Koppången” (šiurpuliukai garantuoti)

Apie sniegą, Snieguolę ir hortenzijos krūmą

Oi, sesut, kaip gražiai pas mus sninga.
Kai išlindo saulė, tiesiog buvo neįmanoma neišeiti į sodą su fotoaparatu.


Atrodo, jog tik prieš kokį mėnesiuką valgėm avietes nuo šitų krūmų ir gulėjom pintuose gultuose.



Ir nors hortenzija baigė žydėti, kai jūs išvažiavot, šiandien vėl atrodo, kad ji žydi. Bet šįkart baltai, o ne žalsvai.


Snieguolė is pasakos pametė savo kaspiną sniege.


Fotografavau ir gėriau karštą šokolodą iš jūsų dovanoto termosiuko.


Žinai, kaip kartais būna tokios tobulos dienos, kai gražu kone iki liūdnumo?
Kai nereikia su niekuo kalbėtis, nes pati sau esi labai įdomi?
Kai pasaulis pasirodo visu gražumu, kai radija groja vien mylimiausias dainas, kai spintelėje atrandi užsislėpusių bandelių, nes kaip tik jų buvai ką tik užsinorėjusi?
Kai pašto dėžutėje atrandi mažą kalėdinę dovaną nuo draugės?

Šiandien tokia diena. Rami. Graži.
Tiesiog (nerandu tinkamo lietuviško žodžio) lovely.


Dienos garso takelis: Lori Carson ”Snow Come Down” (youtub'e neradau originalo, tad reikia pasitenkinti coveriu)

Balti pažadai

Rašau šitą įrašą ir valgau mandarinus. Šiandien jau trečia diena kaip termometras rodo minusą.

Per apšerkšnijusį sodą nueinu iki apšerkšnijusios pašto dėžutės.

Mūsų plikažiedis jazminas sužydėjo (kaip ir priklauso per adventą).

Laikraščiai žada BALTAS Kalėdas visoje šalyje.

Kol kas belieka sedėti namie, gerti šokoladą ir tikėtis, kad baltų Kalėdų prognozės pasitvirtins

Labai jau norisi, kad sniegas girgždėtų po batais, kai Kalėdų rytą eisime į bažnyčią.